Kaip skiriama suaugusio žmogaus globa Lietuvoje?

Suaugusio asmens globa Lietuvoje – tai teisinė priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo dėl sveikatos būklės, negalios ar psichikos sutrikimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo turtu. Tai gali būti tiek senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikalinga pagalba kasdienybėje, tiek jaunas asmuo su intelekto negalia ar sunkia psichikos liga. Globėjas paskiriamas teismo sprendimu, remiantis aiškiais kriterijais ir tik įvertinus, kad tokia globa būtina asmens interesų apsaugai. 

 Globa – tai atsakomybė už kito žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi kasdieniais globotinio sprendimais, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis ir, jei reikia, turto valdymu. Kad globa būtų paskirta, pirmiausia reikalingas teismo sprendimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo atitinkamoje srityje (turtinėje, asmeninėje). Tik po to teismas gali paskirti konkretų globėją. Paprastai globėju tampa artimiausias šeimos narys, tačiau jo tinkamumas vertinamas individualiai – atsižvelgiama į asmens reputaciją, santykius su globotiniu, gebėjimą rūpintis. 

 Praktikoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai globos institutu bandoma piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, vienas iš vaikų siekia tapti tėvų globėju ne tam, kad rūpintųsi jų poreikiais, bet norėdamas įgyti kontrolę sprendžiant turto klausimus, apriboti kitų šeimos narių įtaką ar pasiekti asmeninės naudos. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti ne tik į formalų artumą, bet ir į realų gebėjimą užtikrinti globotinio interesus. Teismas gali remtis socialinių darbuotojų išvadomis, psichologų vertinimais, o kilus ginčui – skirti papildomą globos kontrolę. 

 Jeigu globėjas netinkamai vykdo savo pareigas – vengia informuoti apie priimamus sprendimus, neskaidriai tvarko turtinius klausimus, riboja kontaktą su kitais artimaisiais – galima kreiptis dėl jo pakeitimo. Tuo atveju, kai reikalingas globotinio turto valdymą, gali būti paskirtas atskiras turto administratorius arba juo gali būti paskirtas tas pats globėjas. Taip pat gali būti taikoma nuolatinė globos vykdymo priežiūra per savivaldos institucijas ar teismo sprendimu paskirtus prižiūrėtojus. 

 Svarbu žinoti, kad globos nustatymas ne visada reiškia visišką savarankiškumo netekimą – tai gali būti ribojama tik konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, asmuo gali būti laikomas ribotai veiksniu tik turtiniuose santykiuose, bet neprarasti teisės savarankiškai spręsti asmeninius klausimus, susijusius su gyvenamąja vieta ar sveikatos priežiūra. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, remiantis ekspertų rekomendacijomis ir faktinėmis aplinkybėmis. 

 Norint paskirti suaugusio asmens globą, pirmiausia būtina gauti medicininius įrodymus apie asmens negalią ar sveikatos sutrikimą, parengti prašymą teismui ir bendradarbiauti su savivaldybės socialiniais darbuotojais. Tai procesas, kuris turi būti pagrįstas pagarba žmogui ir realiu poreikiu apsaugoti jo interesus. 

 Jei ieškote atsakymų, kaip vyksta globos paskyrimo procedūra, kokių dokumentų reikės – mūsų šeimos teisės komanda pasirengusi padėti. Konsultuojame visais su suaugusio asmens globa susijusiais klausimais.