Verslo sutartys su AI paslaugu tiekėjais

Dirbtinio intelekto (AI) paslaugos vis labiau tampa neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi. AI sprendimų integracija prasideda nuo duomenų analizės iki klientų aptarnavimo automatizavimo ar net kūrybinių sprendimų generavimo. Tačiau AI diegimas nėra tik technologinis sprendimas – tai ir sudėtingas teisinis procesas, reikalaujantis atsakingo sutarčių sudarymo arba tiekėjo pasiūlytų standartinių sąlygų įvertinimo, ypatingai tuo atveju kai AI vis dažniau pradės darbus ir su vidinėmis įmonių duomenų bazėmis.

Toliau aptarsiu svarbiausias rizikas ir sąlygas, kurias verslai turėtų įvertinti, derėdamiesi su AI paslaugų teikėjais.

AI algoritmų pagrindas – duomenys. Todėl vienas svarbiausių klausimų: kas valdo, saugo ir turi teisę naudoti duomenis?

• Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kad klientui priklauso jo pateikti duomenys.
• Reikia įvertinti, ar paslaugų teikėjas gali naudoti šiuos duomenis AI modelių tobulinimui, ir kokia apimtimi – tai turi būti aiškiai apibrėžta.
• Jei duomenys apima asmens duomenis, būtina:
  • įtraukti BDAR atitinkančias sąlygas;
  • nustatyti, ar teikėjas laikomas duomenų tvarkytoju (processor), ar valdytoju (controller).

AI generuoja turinį (tekstus, vaizdus, kodą ir pan.), todėl visuomet svarbu įvertinti kam priklauso output’ų nuosavybė: t.y. ar klientas įgyja visas teises į AI sugeneruotą rezultatą, ar šios teisės yra perduodamos automatiškai. Taip pat labai svarbu vertinti kokios sutartinės sąlygos reguliuoja atnaujinto modelio sukūrimą, kai jis buvo treniruojamas kliento pateiktais duomenimis. Galiausiai, nuolatinė kasdienybė taps trečiųjų šalių reikalavimų dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo rizika, nes AI sugeneruotas turinys gali pažeisti trečiųjų asmenų autorių ar prekės ženklų teises, todėl ir sutartinėse sąlygose bus svarbu apibrėžti abiejų šalių atsakomybės ribas šiuo klausimu, jeigu AI outputams bus naudojami ir paties kliento duomenys.

Vienas jautriausių aspektų – kas atsako, jei AI priima neteisingą sprendimą? Šiuo klausimu jau formuojasi praktika, kai AI tiekėjai dažnai siekia apriboti savo atsakomybę iki minimalaus lygio. Verslui svarbu derėtis dėl proporcingos atsakomybės įvertinant ir tai kokioje verslo vykdymo grandinėje bus naudojamas konkretus AI sprendimas. Augant AI agentų erai bus svarbu apibrėžti ar AI galės priimti sprendimus autonomiškai ar tik kaip pagalbinė priemonė, nes tai lems ir sutartinėse sąlygose apibrėžtas atsakomybės ribas.

AI paslaugų kokybė dažnai nėra stabili – algoritmų efektyvumas gali kisti priklausomai nuo duomenų ar konteksto. Taigi, būtina vertinti ar sutartyje ar standartinėse sąlygose yra apibrėžti AI sprendimo tikslumo lygiai, AI paslaugos pasiekiamumo laikas bei ar numatyti reguliarūs atnaujinimai, kuriems atsiradus paslaugos teikėjas turės prieigą prie paslaugos be papildomų mokesčių.

Didėjant AI reguliavimui, verslo sutartyse su paslaugų teikėjais būtina įtvirtinti tris esmines sąlygų grupes: atitiktį teisės aktams, kibernetinę saugą ir incidentų valdymo protokolus.

Pirma, paslaugų teikėjas turėtų aiškiai garantuoti atitiktį galiojantiems teisės aktams, įskaitant sprendimų nediskriminavimo ir objektyvumo principus. Didelių verslų atveju rekomenduojama įtraukti teisę tikrinti, kaip AI priima sprendimus – ypač etikos ir skaidrumo kontekste.

Antra, jei AI sprendimai turi prieigą prie įmonės sistemų ar duomenų, svarbu įtvirtinti saugumo standartus: duomenų šifravimą, reagavimo į incidentus terminus ir atsakomybės ribas už galimus pažeidimus.

Trečia, būtina pasirūpinti efektyviu incidentų valdymu. Sutartyse turėtų būti nustatyti reagavimo mechanizmai, atsakingų asmenų kontaktai ir pareiga reguliariai testuoti AI sprendimų rizikas. Tai padeda užtikrinti, kad technologiniai sutrikimai netaptų teisinėmis ar reputacinėmis problemomis.

Galiausiai niekur nepradings ir poreikis chrestomatinėms sutarčių sąlygoms susijusiomis su santykių nutraukimu. Verslui svarbu galėti nutraukti sutartį be per didelių nuostolių, todėl iš anksto sutartyse reikia apibrėžti galimybę klientui susigrąžinti duomenis arba juos sunaikinti. Taip pat turi būti numatytos sąlygos dėl patogaus duomenų perkėlimo pas kitą paslaugos teikėją. Galiausiai reikia įvertinti vendor lock-in prevencijos sąlygas t.y. ar klientas nebus per daug priklausomas nuo konkretaus tiekėjo sistemų ar duomenų formato.

AI amžius – perversmo laikotarpis.

Esame pasiruošę Jums padėti savo teisiniais patarimais naujoje eroje.

Kilus poreikiui kreipkitės:

edgaras.margevicius@prevence.legal arba info@prevence.legal.