Verslo angelų iššūkiai ir svarba startuolių ekosistemai
Gyvendami kasdieninėje rutinoje galime nepastebėti kokius didelius žingsnius mūsų šalis padarė per tris dešimtmečius nepriklausomybės metų. Pozityvių rodiklių galime rasti ne vienoje srityje, tačiau šį kartą kviečiu atidžiau pažvelgti į verslo angelų investicijų dinamiką ir jų įtaką startuolių ekosistemos plėtrai.
Pasauliniame kontekste, verslo angelai tapo ypatingai svarbia startuolių ekosistemos vystymosi dalimi 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės kontekste. Tuomet finansų įstaigų kreditavimas verslų atžvilgiu buvo itin ribotas, todėl atsiradusią spragą užpildė subrendusi verslo angelų karta, kuri buvo pasirengusi prisiimti didesnę riziką investuojant savo sukauptą kapitalą į eksponentinio augimo potencialo (kartu ir aukšto rizikingumo) įmones. Stabilus ekonomikos augimas ilgainiui užaugino privačių investuotojų – verslo angelų kartą ir Lietuvos rinkoje, kuri yra neatsiejama tvarios startuolių ekosistemos dalis.
Rinkoje jau ne vienerius metus matomas verslo angelų skaičiaus didėjimas. Šis augimas lėmė ir sekančius plėtros etapus, kaip antai, jas vienijančių organizacijų atsiradimą, kurios paskatino dar spartesnį šios srities investuotojų augimą. Europos verslo angelų tinklo (EBAN) duomenimis, Lietuvos narių (verslo angelų) investicijos 2021 m. išaugo beveik penkis kartus lyginant su 2020 metais. Lietuvos verslo angelų tinklo (LITBAN) nariai praėjusiais metais investavo 10,4 mln. eurų iš kurių 5,4 mln. investuota būtent į Lietuvos startuolius.
Rizikos kapitalo fondų veikloje identifikuojami investiciniai taikiniai dažnu atveju aplenkia ankstyviausios stadijos startuolių finansavimą. Todėl, verslo angelai puikiai užpildo verslo finansavimo nišą tarp verslo asmeninio finansavimo galimybių ir institucinių rizikos kapitalo fondų investavimo etapų. Šiuo atveju kalbame apie santykinai ankstyvos stadijos startuolius, kurie dar negali pasiūlyti reikšmingesnio investicinio vertės pasiūlymo rizikos kapitalo fondams. Dažnai ankstyvuoju startuolio vystymosi etapu galutinis produktas dar tebėra vystymo stadijoje, o produkto ir rinkos atitiktis dar nėra visiškai patikrinta. Šiems žingsniams taip pat reikalingas investicinis etapas, kurį užpildo būtent privačių investuotojų – verslo angelų investicijos. Šiame etape verslo angelai nepatiria esminės konkurencijos su rizikos kapitalo fondais, kadangi pastarųjų kapitalo pritraukimo etapas vyksta vėlesniuose investicijų etapuose pademonstruojant aiškesnius ateities potencialo rodiklius. Atitinkamai, verslo angelų dalyvavimas itin ankstyvojoje startuolio vystymosi stadijoje turi svarią investicinę logiką: įvertinant didelį tokios investicijos rizikos laipsnį, verslo angelai turi derybinę galimybę įgyti reikšmingą kapitalo dalį už ženkliai mažesnę kainą, negu ta kapitalo dalis, kurią teoriškai už tą pačią kainą galėtų įgyti vėlesniame investiciniame etape. Žinoma, toks vertinimas yra sąlyginis ir priklauso nuo būsimos startuolio sėkmės, tačiau būtent šis potencialus rizikos ir grąžos santykis vilioja privačius investuotojus sudalyvauti pačiame rizikingiausiame įmonės vystymosi etape didinant galimą grąžos santykį ateityje.
Ankstyvoje verslo vystymo stadijoje pradedančiųjų verslų įkūrėjai tokio tipo investuotojus labai vertina, nes verslo angelai nesibaimina finansuoti platų technologijų spektrą, investuoja į beveik visas augančio verslo šakas, daug greičiau priima investicinius sprendimus, o dažnu atveju yra daug lankstesni nei rizikos kapitalo fondai. Organizacijai dar tik augant, jie gali suteikti finansavimo poreikį tokiomis sumomis ir apimtimis, kokių nesuteikia joks kitas finansavimo šaltinis nereikalaujant jokio pajamų įrodymo (nors teigiami pajamų srautai visuomet vertinami kaip privalumas). Tiesa, verta paminėti, kad įprastai verslo angelai ieško įmonių ir nišų su tikimybe itin sparčiam augimui, kadangi rizikingos investicinės sąlygos turi sukurti norimą verslo angelų grąžos poreikį. Todėl, didžiausio dėmesio sulaukia tie startuoliai, kurių ambicija yra susijusi su globaliu augimu ir neapsiriboja tik lokalizuotu atitinkamo produkto (vertės pasiūlymo) komercializavimu.
Pagal savo fundamentalią prasmę verslo angelo karjera pradedama ne tik tinkamai pasiruošus (dažniausiai turint reikalingą patirties kapitalą bei patikimai užpildytą investicinį portfelį ženkliai mažiau rizikingose pozicijose), tačiau ir turint reikšmingą reputacinį kapitalą. Pastarasis aspektas gali turėti reikšmingą įtaką vėlesniuose investiciniuose etapuose pritraukiant rizikos kapitalo investicijas kaip tam tikras patikimumo įrodymas.
Kitas, labai dažnas ir svarbus verslo angelų indėlis – tai patirties perteikimas startuolio komandai. Įprastai verslo angelais tampa aukštas pareigas užimantys, asmeninių verslų vystytojai, kurie domisi investicinėmis galimybėmis ir yra linkę investuoti ne tik dalį savo kapitalo, bet ir savo sukauptą patirtį. Dažnu atveju, jie siekia prisidėti prie verslo plėtros, užimti valdymo organų pozicijas ir tokiu būdu turėti aktyvų investicinių ir strateginių konsultacijų etapą, nors tikslesnį vaidmenį kiekvienas verslo angelas individualizuoja pagal savo asmeninius planus.
Nors vizija, jog vieną dieną susikaupusį kapitalą tiesiog pradėsite investuoti į potencialius startuolius skamba viliojančiai, perėjimas nuo aktyvesnės darbinės ar verslo vystymo veiklos į verslo angelus nėra toks paprastas. Dažnu atveju, karjeros kelią pradėję verslo angelai neįvertina kokia yra galima investicinio sandorio vertė (kuri gali vyrauti nuo 20 iki 250 tūkst. EUR ir daugiau). Verta nepamiršti, kad tai yra itin didelės rizikos sandoriai, todėl šio portfelio diversifikacija yra kritiškai svarbi. Suprantant vienos investicijos galimą kainą ir dydį, būsimai verslo angelo karjerai reikia tikrai gerai pasiruošti, o nesavalaikis bandymas padaryti tik keletą investicijų į startuolius gali baigtis dideliu nusivylimu, kadangi šio tipo investicijų požymis – aukštas verslo nesėkmės reitingas. Formuojant investicinį portfelį svarbu pasirinkti kuo didesnį įvairių industrijų įmonių skaičių ir tokiu būdu išskaidyti savo investicijas. Būtent iš šios perspektyvos ir reikėtų vertinti būsimo pirminio investicinio kapitalo poreikį.
Investicijų karjeros pradžioje verta įsitraukti į verslo angelus vienijančią bendruomenę. Lietuvoje galima svarstyti apie prisijungimą prie „Lietuvos verslo angelų tinklo“ (LitBAN – https://www.litban.lt/). Patyrusių privačių investuotojų patarimai, ypatingai šios veiklos pradžioje yra kritiškai svarbūs. Pradedantis verslo angelas gali dalyvauti investiciniuose sandoriuose su labiau patyrusiais privačiais investuotojais, semtis reikalingos patirties tiek investicijų atrankos metu, tiek atliekant būtinus savo investicijų apsaugos veiksmus pačiame sandorio įgyvendinimo procese.
Pastebime, kad į startuolius investuojantiems verslo angelams svarbi ne tik finansinė nauda, tačiau ir pats procesas: padėti pastatyti jauną verslą ant kojų kuris turėtų ambiciją sukurti pasaulį keičiančią inovaciją. Siekiant sėkmingų ir ilgalaikių investicijų verslo angelai dažnai dedikuoja reikšmingą laiko dalį norint padidinti verslo sėkmę ir turėti didesnę atliktos investicijos kontrolę. Dalyvavimo veikloje intensyvumas gali vyrauti nuo visiškai pasyvaus iki valdymo organų narių pozicijų užėmimo. Praktikoje pastebime, kad didesnis verslo angelų įsitraukimas reikšmingas ne tik veiklos ir sprendimų kontroliniams procesams, tačiau ir leidžia investuotojui pasitikrinti ar iki investicinės diskusijos bei padarytos įžvalgos buvo teisingos. Juk dažnai tik praėjus tam tikram laiko tarpui pastebime neatitikimus tarp pirminės diskusijos su įkūrėjais, bei vėliau išryškėjusias raudonąsias vėliavėles. Taigi, bet kuriuo atveju tai yra labai geras pasiruošimas ateities investicijoms.
Dabartiniame ekonominiame kontekste jaučiamas verslo angelų atsargumo tonas ir nuotaikos yra kiek nuosaikesnės negu prieš metus. Tačiau bent jau mūsų verslo advokatų kontoros klientai, nuolat investuojantys į startuolius, stengiasi išlaikyti investavimo discipliną visais ekonominiais ciklais, nenukrypstant nuo fundamentalių analizės tiesų t.y. atidžiai stebimos ir vertinamos įkūrėjų komandos gebančios efektyviai valdyti veiklos kaštus, analizuojamas komandos sukauptas patirties kapitalas, kompetencijų spektras bei ankstesnės patirties rezultatai. Įdomu pastebėti, kad nesėkminga verslo vystymo patirtis dažnai sutinkama daug pozityviau nei tik baltas naujas įkūrėjo veiklos lapas, kadangi nesėkmės skonis atitinkamą verslo vystytoją tikėtina yra stipriai užgrūdinęs ir suformavęs versle reikalingos patirties akcentų. Kiti svarbūs aspektai yra komandos užsidegimas ir ambicija. Šie rizikingi investiciniai sandoriai turi sudaryti prielaidas investuotojui multiplikuoti investuotą kapitalą ateityje, todėl globali ambicija ir potencialus IPO yra tapę investuotojų metrika siekiant atsirinkti investicinius taikinius. Be kita ko, privačius investuotojus vilioja ir konkrečios rinkos aukšti įėjimo barjerai, kadangi tai suformuoja didesnes sąlygas, kad ateityje idėja įveikusi patekimo į rinką barjerus, turės prielaidas tvariai vystytis ir nebus tokia lengvai įveikiama naujiems konkurentams.
Galiausiai, Richardas D. Harrochas rizikos kapitalo fondo „VantagePoint Capital Partners“ generalinis direktorius, dalyvavęs daugiau nei 200 susijungimų, įsigijimų ir 250 startuolių finansavimo sandoriuose teigia, kad verslininko komanda yra žymiai svarbesnė nei bet kokia verslo idėja ar pats produktas. Potencialūs verslo angelai nori žinoti, kad komanda turi reikiamų įgūdžių, polėkio, patirties ir širdies verslui plėsti. Taip pat privatūs investuotojai ieško tų, kuriems kraujo skonis burnoje ir begalinė disciplina nėra svetima. Visos šios materialios ir nematerialios dedamosios lemia investuotojų pasirinkimus.
